Viešpats

Sako, kad mūsų ekonomika kyla kaip ant mielių. Sako, kad padarysime stebuklą - Europą pavysime per penkiolika metų (taip seimūnams vakar pareiškė mūsų prezidentas).
Ir kodėl netikėti? Juk lyg ir algos kyla, parduotuvės dygsta kaip grybai, o nusipirkti butą sostinėje už varganus šimtą tūkstančių kažkaip jau nepavyksta.
Kertame medieną, siuvame pigius drabužius ir viską parduodame užsieniui – štai kur “Baltijos tigro” stiprybė! Politikai sako, kad taip verždamiesi pakartosime Airijos stebuklą (dar prieš keletą dešimtmečių šita šalis nedaug kuo skyrėsi nuo dabartinės Baltarusijos, dabar lenkia Britaniją).
Ar yra pagrindo optimizmui? Juk žemiau Sacharos esančių Afrikos šalių eksporto ir BVP santykis siekia 29 procentus – kur kas daugiau nei Lietuvos! Tačiau Afrikos ekonomikos eksportuoja tik nedidelės vertės gavybos gaminius bei žemės ūkio produktus, todėl niekaip negali išsikapstyti iš skurdo.
Taigi, tik tehnologijos, disponavimas žiniomis bei aukšta darbuotojų kvalifikacija yra pagrindiniai ekonomikos ramsčiai. Airija tai suprato jau seniai – vos įstojusi į ES ji nepuolė investuoti ES paramos į asfaltą ir betoną, tačiau lėšas nukreipė žinių ekonomikos kūrimui. Rezultatas dabar akivaizdus: šalyje didžiules gamyklas turi Microsoft, Intel ar Sony.
Juk pagaminti aukštos kokybės mikro lustą, tai ne nukirsti medį ir iš jo išpjauti lentą. Tai didelės pridėtinės vertės prekės gamyba, kurią kartu kuria mokslininkai, IT specialistai. Tai prekė, kuri stimuliuoja didelę šalies ekonomikos dalį.
Deja, Lietuva kol kas gali pasigirti pigių baldų ar praeitin grimzdančių kineskopų gamyba. Net ir pasaulis tai pastebi.
Gal ir nereikia visko taip dramtizuoti ir tapyti šalies paveikslą pilkai juodomis spalvomis. Kaip nors juk išsisuksime, ar ne? Tačiau valstybės vyrai, kurdami ateities Lietuvą galėtų nusiimti rožinius akinius ir vieną kartą pažvelgti realybei į akis.

This entry was posted on Antradienis, Balandžio 12, 2005 at 22:54. You can skip to the end and leave a response.